APIE

Festivalis, skirtas iš Žagarės kilusio kraštiečio, pasaulinio garso operos solisto Vaclovo Daunoro atminimui ir operos žanro sklaidai regione.

Vaclovas Daunoras (1937–2020) – vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos istorijoje, charizmatiškas, unikalaus tembro bosas, nepaprastai įtaigus operos vaidmenų atlikėjas. Stažavosi viename garsiausių, prestižiškiausių pasaulio operos centrų – Milano „La Scala“ teatre – ir 1967 m. debiutavo jo scenoje kartu su garsiuoju Luciano Pavarotti. 1971 m. tarptautiniame aukščiausio meistriškumo Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V. Daunoras laimėjo Didijį prizą. Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1995 m., būdamas 58-erių, debiutavo prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. Šiame teatre dainavo 10 sezonų, suvaidino 205 spektakliuose. 2005 m. šio teatro scenoje baigė karjerą. Gyvenimo saulėlydį pasitiko Lietuvoje, Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Per visą karjerą kaip artistas gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Egipte, Belgijoje, Japonijoje ir kt.

V. Daunoras Lietuvoje ir kitų šalių teatruose sukūrė dešimtis vaidmenų, iš kurių reikšmingiausi – Pilypas II ir Didysis inkvizitorius (G. Verdi operoje „Don Karlas“), Borisas Godunovas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Mefistofelis (Ch. Gounod „Faustas“), Don Bazilijus (G. A. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Eskamiljas (G. Bizet „Karmen“), Monteronė (G. Verdi „Rigoletas“), Margiris (V. Klovos „Pilėnai“) ir kt.

Operos grandas V. Daunoras, gimęs ir augęs Žagarėje, niekada neužmiršo savo šaknų. Iš čia keturiolikmetis pėsčiomis išėjęs į Vilnių, vėliau – į platų pasaulį, lavinti savo talento, gyvenimo saulėlydyje nesyk buvo čia sugrįžęs. 2019 m. per Žagarės Vyšnių festivalį aplankęs gimtąją Žagarę ir priimdamas Joniškio Garbės piliečio regalijas graudinosi: „Dešimt metų dainavau „Metropolitan Opera“, o dabar ašaros spaudžia akis. Jau jokių klystkelių nebebus, tik viena meilė Žagarei, mano Žagarėlei...“.

„Aš norėčiau gyventi ilgai ir pasidžiaugti savo džiaugsmu, nes dažnai džiaugiausi kitų džiaugsmais. Daug turėjau kovoti, kad užsienio šalyse į operų, konkursų, koncertines programas būtų įtraukta raidė „Ž“, nes prie savo pavardės reikalaudavau nurodyti vietovę, iš kur atvykęs – „Žagarę“. Taip vokalinėje pasaulio kultūroje visiems laikams buvo įrašytas jos vardas.“ – apie savo gimtinę kalbėjo garsiausias visų laikų Lietuvos operos solistas.